PortaliHomeCalendarFAQSearchMemberlistUsergroupsRegisterLog in
Mirė Se Erdhet Nė Ks-Net.Tk , Akoma nuk jeni rexhistruar Rexhistrohu Tani Nėse keni harruar fjalkalimin Kliko Kėtu

Share | 
 

 Historia e futbollit

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
V@L!
Administrator
Administrator


Numri i postimeve : 1347
Thanks : 0
Pikėt : 3389
Registration date : 2009-01-30

PostSubject: Historia e futbollit   Thu Feb 12, 2009 9:32 am


Historia e futbollit shtrihet nė njė hark kohor prej 100 vjetėsh. Gjithēka filloi nė vitin 1863 nė Angli, ku Ragby Futboll dhe Federata e Futbollit morėn drejtime tė ndryshme nga njėra - tjetra dhe Federata e parė e futbollit u krijua me emrin Federata e Futbollit tė Anglisė. Tė dyja kėto lloje tė futbollit (ragby dhe futboll) kanė tė njėjtat rrėnje dhe qė tė dyja janė degėzuar nė mėnyra tė ndryshme gjatė periudhave tė ndryshme kohore. Historia e tyre e hershme tregon pėr tė paktėn gjashtė lojra tė ndryshme, me tė cilat historia e zhvillimit tė futbollit ėshtė e lidhur dhe nėpėrmjet tė cilave ėshtė arritur tė ndėrtohet kjo histori. Luajtja e topit me kėmbė ka ekzistuar prej mijėra vjetėsh dhe nuk ka asnjė arsye tė besohet se kjo lloj tė luajturi ėshtė rrjedhojė “natyrore” e tė luajturit tė topit me dore.

Forma mė e hershme e lojės sė futbollit, pėr tė cilėn ka evidencė shkencore, ishte njė ushtrim i kėsaj aftėsie nė shekullin e dytė dhe tė tretė para Krishtit, nė Kinė. Njė libėr instruksionesh ushtarake prej kohės sė Dinastisė Han, pėrfshin ndėrmjet ushtrimeve tė edukimit fizik edhe ushtrimin “Tsu’Chu”. Ky ushtrim konsiston nė gjuajtjen e njė topi lėkure tė mbushur me pupla dhe qime brenda njė tė ēare 30 – 40 cm nė gjerėsi, nė njė rrjetė tė vogėl tė lidhur nė shkopa bambuje. Ky ushtrim sigurisht kėrkonte aftėsi tė madhe pėr ta kryer.

Njė formė tjetėr e futbollit, gjithashtu e ardhur nga Lindja e largėt, ishte Kemari japonez, me origjinė 500 deri nė 600 vjet mė vonė dhe qė akoma luhet nė ditėt e sotme. Ky ėshtė njė lloj futbolli qė luhet nė rreth, mė pak spektakolar, por me njė eksperiencė mė dinjitoze dhe ceremoniale. Kjo lojė nuk ishte kompetitive dhe lojtarėt nuk luftonin pėr topin fare, ndryshe nga loja kineze. Lojtarėt duhej t’i pasonin topin njėri-tjetrit nė njė fushė tė vogėl, pa e lėnė topin tė bjerė nė tokė.

Loja greke “episkyros”, pėr tė cilėn nuk ka shumė informacion, ishte mė aktive, ashtu si edhe loja “harpastum” e romakėve. E dyta luhej me top mė tė vogėl, me dy skuadra qė luanin nė njė fushė drejtkėndėshe tė vijėzuar dhe me njė vijė qė ndante fushėn nė mes. Qėllimi i lojės ishte tė kalojė topin nė mesfushėn kundėrshtare. Pėrdorimi i kėmbėve pėr tė qėlluar topin ishte shumė i vogėl. Kjo lojė ishte mjaft e pėrhapur pėr 700 – 800 vjet dhe megjithėse romaket e prezantuan kėtė lojė edhe nė Angli, nuk besohet qė kjo lojė tė jetė paraardhėse e lojės sė sotme tė futbollit.

Loja qė lulėzoi nė Ishujt Britanikė nė shekullin e 18 dhe tė 19 kishte njė varietet lokal dhe rajonal tė konsiderueshėm – tė cilat u zvogėluan dhe u sheshuan, pėr tė formuar lojėrat e sotme tė shoqatave tė rugby-it dhe tė futbollit. Kėto lojėra ishin ndryshe nga ēdo lojė e mėparshme – mė e paorganizuar, mė spontane, mė violente dhe zakonisht luhej nga njė numėr i pafund lojtarėsh. Shpesh, lojėrat merrnin formėn e njė zėnieje midis fshatrash dhe komuniteteve tė ndryshme – nė rrugė, nė sheshe, nėpėr fusha etj. Qėllimet ishin tė lejuara, siē ishte gjithēka tjetėr. Londra – Shefild, nė vitin 1886 ishte ndeshja e parė e organizuar pėr t’u luajtur 90 minuta.

Historianėt mund tė kenė versione konfliktuese pėr origjinėn e lojės sė futbollit, por njė fakt ėshtė i padiskutueshėm: futbolli ka lulėzuar pėr mė shumė se njė mijė vjet nė forma tė ndryshme, nė rajonin qė pėrshkruhet si “shtėpia” e tij, Anglia dhe Ishujt Britanikė. Zinxhiri i persekutimeve dhe i censurave, ndonjėherė shumė tė egra, e ndonjėherė tė lehta, provon pa pikė dyshimi entuziazmin tejet tė madh qė ka ekzistuar pėr futbollin, duke i kaluar tė gjitha pengesat e sjella nga regjime tė ndryshme. Pėrsėritja e pasukseshme e ndėrhyrjeve tė autoritetevedhe zyrave tė larta tė shtetit, tregon se sa tė pafuqishėm ata ishin pėr tė ndaluar futbollin, edhe pse disa nga dėnimet ishin shumė tė ashpra.Por, edhe pse loja ishte ndaluar nė menyre sistematike pėr 500 vjet, nuk u shtyp kurrė. Si rrjedhojė, qėndroi e egėr, violente dhe e paorganizuar. Asnjė ndryshim nuk erdhi deri nė fillimin e shekullit tė 19, kur mėsimi i futbollit u bė mjaft i pėrhapur, sidomos nė shkollat publike mjaft tė njohura. Kjo ishte pika e kthesės pėr futbollin. Nė kėtė mjedis tė ri, ishte e mundur tė bėheshin rinovime dhe pėrmirėsime pėr lojėn.

Mė sė fundi, nė vitin1863, zhvillimet arritėn pika kulmore. Nė universitetin e Kembrixhit, ku nė vitin 1848 ishin bėrė pėrpjekje nga pionerė nga shkolla tė ndryshme pėr tė gjetur njė emėrues tė pėrbashkėt pėr lojėn e futbollit, njė iniciativė e re filloi tė vihej nė efekt pėr tė ndėrtuar standarde dhe rregulla tė njėjta pėr t’u pranuar nga tė gjithė. Nė 26 tetor 1863, njėmbėdhjetė klube futbolli nga Londra dėrguan pėrfaqėsuesit e tyre tek taverna “Freemason”. Detyra e kėtyre pėrfaqėsuesve ishte tė krijonin rregulla parėsore, tė pranueshme nga tė gjitha palėt, pėr tė tė gjykuar lojėrat qė do tė luheshin ndėrmjet tyre. Ky takim shėnon lindjen e Federatės sė Futbollit. Nė 8 dhjetor 1863 futbolli dhe rugby mė sė fundi u ndanė.

Vetėm tetė vjet pas krijimit, Federata e Futbollit kishte 50 klube anėtare. Kampionati i parė i futbollit filloi nė tė njėjtin vit – Kupa e FA (Federata e Futbollit), e cila u pasua nga Liga e Kampionėve pas 17 vitesh. Nė Britaninė e Madhe po zhvilloheshin ndeshje ndėrkombėtare shumė kohė mė pėrpara se sa pjesa tjetėr e Evropės tė dėgjonte pėr futbollin. Ndeshja e parė ndėrkombėtare u luajt nė vitin 1872 ndėrmjet Anglisė dhe Skocisė. Pas Federatės Angleze tė Futbollit, Federatat mė tė vjetra janė FF Skoceze (1873), FF e Uellsit (1875), dhe FF e Irlandės (1880). Kur u bė loja e parė ndėrkombėtare, Anglia nuk kishte asnjė organizatė tjetėr kundėr kujt tė luante.

Pėrhapja e futbollit jashtė kufijve tė Brianisė sė Madhe, si pasojė e influencės angleze nė botė, filloi ngadalė por shumė shpejt fitoi ritėm dhe u pėrhap me shpejtėsi tė madhe nė tė gjitha anėt e botės. Shtetet e tjera qė krijuan Federata futbolli pas Holandes dhe Danimarkės nė 1889, ishin Zelanda e Re (1891), Argjentina (1893), Kili (1895), Zvicra, Belgjika (1895), Italia (1898), Gjermania, Uruguai (1900), Hungaria (1901) dhe Finlanda (1907). Kur FIFA u krijua nė Paris, nė maj tė vitit1904, kishte vetėm shtatė vende themeluese: Francė, Belgjikė, Danimarkė, Holandė, Spanjė (e prezantuar nga Madrid FC), Suedi dhe Zvicėr. Federata Gjermane e Futbollit shprehu dėshirėn e saj pėr t’u futur nė FIFA nė tė njėjtėn ditė.

Ky komunitet futbolli ndėrkombėtar u rrit nė mėnyrė tė ndjeshme, edhe pse ndonjėherė kaloi pengesa dhe dėshtime. Nė vitin 1912, 21 shoqata kombėtare ishin pjesėtare tė “Fédération Internationale de Football Association” (FIFA). Deri nė vitin 1925 numri ishte rritur nė 36, nė 1930 – viti i Kupės sė parė Botėrore – ishte 41, nė 1938 ishte 51 dhe nė vitin 1950, pas njė pauze tė shkaktuar nga Lufta e Dytė Botėrore, numri arriti nė 73. Nė ditet e sotme, pas Kongresit tė FIFA-s nė vitin 2000,

Futbolli – sic njihet pak a shume ne gjithe boten luhet ne cdo kontinent.
FIFA – Federata Boterore e Futbollit ka 204 shtete anetare.

Futbolli eshte sport me popullor se Bejzbolli, Basketbolli dhe Futbolli Amerikan te marre se bashku.

Futbolli i organizuar u lind ne Britani. Anglia dhe Skocia ishin vendet themeluese te ketij sporti te bukur.

Klubi i pare futbollistik ne bote – Sheffield Football Club – u themelua me 1857 nga Kolonel Nathaniel Cresswick dhe Major William Priest, dy oficere ushtarake angleze.

Shoqatat me te vjetra te futbollit jane:

Anglia – themeluar me 1863
Skocia – themeluar me 1873
Wellsi – themeluar me 1875
Irlanda – themeluar me 1880

Liga Angleze u themelua me 1888.

Klubet e para ishin:

Accrington (Old Reds) : Aston Villa : Blackburn Rovers : Bolton Wanderers : Burnley : DerbyCounty : Everton : Notts County : Preston North End : Stoke City : West Bromwich Albion : Wolverhampton Wanderers.

Goli i pare i Liges – ne histori – u shenua ne 8 shtator, 1888, nga Jack Gordon, nje lojtar i Preston North End.

Me 1880 Federata Angleze e Futbollit kishte 128 klube – duke perfshire dhe 6 nga Skocia!

Ndeshja e Pare Nderkombetare u luajt ne Glasgow, Skoci me 30 nentor 1872 ku Skocia luajti kunder Anglise. Liga Skoceze nuk ishte themeluar ende – do themelohej pas tre vjetesh. Skuadra me te cilen Anglia luajti ishte skuadra me e vjeter Skoceze, Queen’s Park- themeluar me 1863.


Lojtaret e pare profesionale ishin dy skoceze – John Love, dhe Fergus Suter, qe luajten per nje klub ne veri te Anglise te quajtur Darwen ne sezonin e 1879 – dhe ishin te paret ne histori qe u paguan per talentin e tyre futbollistik.



Logged

Back to top Go down
View user profile
 
Historia e futbollit
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» Ne ishim ketu, Ne jemi akoma ketu, kjo eshte "HISTORIA" e Popullit Tim
» 28 Nėntori ėshtė dita e ēlirimit tė Shqipėrisė
» Xhorxh Gordon Bajroni, Poeti qė u kėndoi shqiptarėve dhe Shqipėrisė
» Historia e lashtė
» Dritan Dajti, studenti qė u kthye nė frikėn e policisė

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
WwW.Ks-Network.Tk :: Tema tė ndryshme :: Sport-
Jump to: